Framtķšin ķ orkumįlum

Ķ dag vitum viš žaš eitt um framtķšina, aš hśn er ekki eins og hśn var vön aš vera. Heimur framtķšarinnar veršur meira aš segja allt öšru vķsi en heimurinn ķ dag. Žar meš er ekki sagt, aš viš getum ekki lęrt af fortķšinni, en viš getum ekki varpaš žvķ ljósi til framtķšar į žess aš gera okkur grein fyrir žeim breytileika sem hśn bżšur upp į og setja upp svišsmyndir ķ samręmi viš žaš.

Um aldamótin sķšustu var reiknaš meš, aš žaš tęki 3 til 6 įr aš žróa byltingarhugmynd svo hśn yrši nothęf ķ višskiptum. Nś veršum viš samkvęmt tilvķsašri grein aš hugsa til styttri tķma.  https://hbr.org/2019/02/mckinseys-three-horizons-model-defined-innovation-for-years-heres-why-it-no-longer-applies  Fyrirtęki og žjóšrķki ekki sķšur verša aš vera vakandi fyrir žvķ, aš žaš sem įšur geršist ķ stökkum meš nokkurra įra millibili gerist nś sem samfelld bylting. Byltingar eru hiš nżja form hęgfara žróunar. Žetta gildir almennt ķ tęknivęddum heimi og žar eru orkumįl sķst undan skilin.

Horfur um eldsneytisverš

Framtiš1Nś ķ janśar kom śt skżrsla um horfur ķ orkumįlum (Energy Outlook 2019) frį upplżsingastofnun bandarķska orkumįlarįšuneytisins (EIA, eša Energy Information Agency). Žar er aš finna spį um verš Noršursjįvarolķu  fram ķ tķmann og gasverš ķ Bandarķkjunum. Eins og mešfylgjandi mynd sżnir, er allmikiš bil milli śtkomunnar ķ langri framtķš eftir žvķ hvaša svišsmynd er sett upp. Žaš getur oršiš erfitt mįl fyrir okkur sem ašra aš žurfa aš bregšast viš sveiflum milli žeirra ytri marka sem myndin sżnir, en breytingarnar gętu oršiš meiri en viš höfum séš į lķšandi įratug.

Į myndinni sżnir EIA grunnspį og frįviksspįr eš tilliti til tveggja įhrifavalda sem eru annars vegar stašan ķ alžjóšastjórnmįlum og hins vegar bor- og vinnslutękni meš žeim įhrifum sem hśn getur haft į vinnanlegar og hagkvęmar eldsneytisbirgšir jaršar.

Bor og vinnslutękni

Allir kannast viš hina nżju vinnslutękni „fracking“ sem fariš er aš nota ķ Bandarķkjunum viš vinnslu olķu. Tęknin byggir į aš bora lįrétt gegnum olķurķk jaršlög og sprengja sķšan śt borholuna žannig aš bergiš umhverfis hana kurlast, olķan lekur aušveldar inn ķ borholuna og er dęlt upp. Žessi byltingarkennda tękni reyndist mjög hagkvęm viš žau olķuverš sem voru fyrri hluta lķšandi įratugar og allmikil reynsla er komin į notkun hennar og įhrif. Žessi tękni varš til žess, aš Bandrķkin hękkušu nokkuš įętlanir sķnar um vinnanlega olķu innan landamęra sinna.

Žessi tękni hefur hins vegar ekki veriš notuš nęgilega lengi ķ gasvinnslu til aš hęgt sé aš gera sér góša mynd af įhrifum hennar. Žvķ er óvissan meiri hvaš gasiš varšar sem veldur žvķ, aš ytri mörk veršįhrifanna verša hlutfallslega mun vķšari fyrir gasverš en olķuverš.

Alžjóša stjórnmįl

Stašan ķ alžjóša stjórnmįlum hefur mikil įhrif į olķuverš, en minni į gasverš, en greinilegt er aš žjóšir beita įhrifum sķnum til hękkunar eša lękkunar į olķuverši ķ pólitķskum tilgangi.

Žegar Bandarķkin lżstu yfir slitum į kjarnorkusamningi sķnum viš Rśssa mįtti taka žaš sem órękt vitni um aš kalda strķšiš milli žessara stórvelda vęri aftur komiš ķ fullan gang aftur og ljóst aš žaš strķš er nś meira hįš į hinum efnahagslega vettvangi en įšur. Žar sem Rśssar hafa miklar tekjur af śtflutningi olķu er augljóst, aš Bandarķkin munu beita įhrifum sķnum til aš lękka žaš og ķ žvķ skini hafa žeir dregiš śr eigin innflutningi og aukiš eigin framleišslu. Hvert framhald žeirrar žróunar veršur į nęsta įratug getur rįšist aš miklu leyti af žvķ hvort Trump nęr endurkjöri 2020 og hver tekur viš af honum ķ įrsbyrjun 2025.

Gasverš fylgir olķuverši nokkuš eftir, en ekki er hęgt aš draga of miklar įlyktanir af myndinni um žau įhrif, žar sem annars vegar er olķumarkašurinn alžjóšlegur og hins vegar er gasmarkašurinn innri markašur Bandarķkjanna.

Raforkuverš ķ Evrópu

Raforkuverš į skammtķma uppbošsmarkaši sveiflast mikiš og fylgir eldsneytisverši nokkuš eftir, en sveiflast žó mun hrašar og meir samanber mynd hér aš nešan..

Framtiš2Žaš eru žó lķka  višskipti į markašnum į öšru formi, žaš er aš segja fastir samningar og framvirkir samningar sem hafa sķn įhrif į žaš mešalverš sem išnašur landanna žarf aš borga og verš žessara samninga ręšst meir af kostnašarverši stórra og žungra eldsneytisstöšva sem nżta eldsneyti vel heldur en skammtķmaverš. Žetta mešalverš heildsölumarkašar breytist žvķ hęgar. Žaš verš sem myndin hér aš nešan sżnir gefur lķklega nokkuš góša vķsbendingu um žaš verš sem fengist fyrir raforku gegnum sęstreng frį Ķslandi, žar sem hluti śtflutnings yrši samkvęmt föstum samningum.

Framtiš3Eins og myndin sżnir fylgir mešalveršiš skammtķmamarkašnum nokkuš, sérstaklega ķ Hollandi sem er beintengt Noregi, en fer heldur hęgar. Nś er nęsta lķtil olķa notuš til raforkuvinnslu ķ Evrópu, en žvķ meira gas, sem er mikiš til innflutt, ašallega į langtķma samningum frį Rśsslandi.

Žó markašsverš į gasi elti ešlilega olķuverš er žaš žvķ stöšugra og žaš kemur fram ķ mešalverši heildar markašar. Žessi stöšugleiki vekur athygli. Mešan skammtķmaveršiš lękkar um nęr helming 2011 til 2016 lękkar mešalverš heildarmarkašar ašeins um fjóršung. Evrópubandalagiš sżnir žvķ aš žvķ er viršist nokkuš góšan įrangur ķ aš halda raforkuverši ķ heildsölu stöšugu, sem er mikiš hagsmunamįl fyrir išnaš svęšisins og mikilvęgt fyrir stöšuga samkeppnishęfni hans.

Žaš vekur einnig athygli, aš frį 2011 hafa žessi verš veriš of lįg til aš žaš borgi sig aš virkja į Ķslandi og flytja rafmagniš śt um sęstreng. Eitthvaš mundi sala į gręnum vottoršum hjįlpa, en nišurgreišslur yršu aš koma til fyrstu įrin. Ef viš sķšan lķtum į grunnspįrnar yfir olķuverš og gasverš sjįum viš, aš žau verš hękka og verša svipuš žeim sem rķktu į fyrri hluta žessa įratugar, žannig aš žessar spįr gefa ekki vķsbendingu um aš sęstrengur verši  aršbęr fjįrfesting meš žvķ višskiptamódeli sem almennt er rętt um ķ žvķ samhengi.

Samt sem įšur leggur ESB mikla įherslu į sęstreng til Ķslands, žannig aš žeir sjį eitthvaš meira en bara beinan śtflutning. Žį er um aš ręša. aš nżta vatnsorkukerfi Ķslands til aš geyma orku til aš flytja śt žegar logn er ķ Evrópu og vindmillurnar snśast ekki. ESB hefur markaš sér žį stefnu, aš 27% af raforku bandalagsins skuli framleitt meš vindmillum og verša sem žvķ nemur óhįšari innflutningi į eldsneyti. Žeir hafa nś nįš upp ķ um helming žess marks. Til aš nį žvķ aš fullu verša žeir annaš hvort aš byggja léttar gasstöšvar ķ miklum męli til aš keyra ķ logninu eša treysta į innflutta vatnsorku frį Skandinavķu og Ķslandi. Vatnsorkan veršur žį veršmętari žvķ fyrir žį sem nęr dregur aš žeir nįi markmišinu um hlutfall vindorku.

Sjónarmiš varšandi Ķsland

Framangreind sjónarmiš sżna, aš markašurinn felur ķ sér mikla efnahagslega óvissu um hagkvęmni śtflutnings orku frį Ķslandi um sęstreng og bętist sś óvissa ofan į hina tęknilegu óvissu vegna bilana og langs višgeršatķma. Žaš er žvķ ekki į vķsan aš róa meš hagkvęmni hans.

Sęstrengur er mjög dżr framkvęmd og žaš gefur auga leiš, aš ef stór hluti orkunnar er fluttur śt til aš bęta upp logniš ķ Evrópu žarf aš auka afl vatnsorkuveranna mikiš. Žarna veršur žvķ um aš ręša miklar fjįrfestingar sem eru hįšar sömu markašslegu óvissu og sęstrengurinn.

Tališ er, aš svo ójafn rekstur jaršgufuvera sem slķkt višskipti kalla į geti eyšilagt borholur og jaršvarmasvęši į mun styttri tķma en jafn og stöšugur rekstur. Eigi aš sķšur mundu višskiptalegir hvatar liggja til žess, aš jaršvarmaverin yršu einnig rekin į žennan hįtt.

Meš įkvęšum žrišja orkupakkans ķ heild sinni er framkvęmdastjórn ESB veitt umboš til aš įkveša lagningu sęstreng og jafnframt skylda Landsnet til aš gera žęr rįšstafanir ķ flutningsneti sķnu sem žarf til aš tengja hann. Kostnašur af žeim rįšstöfunum lendir į ķslenskum notendum. Enn fremur veršum viš skyld til aš koma hér į frjįlsum markaši aš hętti ESB og žar meš munum viš žurfa aš greiša sama raforkuverš hér og žar rķkir. Markašur af žeirri gerš stušlar mjög aš veršjöfnun milli svęša, en honum er lżst ķ grein minni  „Rafmagn til heimila og śtflutnings į markaši“  į http://hhi.hi.is/vinnupappirar. Slóšin er:

http://hhi.hi.is/sites/hhi.hi.is/files/sjz/rafmagn_til_heimila_og_utflutnings_a_markadi.pdf

Žó hęrra verš fįist fyrir orkuna sem flutt er śt žegar logn er ķ Evrópu og vindmillurnar snśast ekki, žį veršur aš gęta žess, aš strengurinn nżtist ver  svo flutningskostnašur yfir hann hękkar į móti. Žannig veršur aršur af virkjunum minni žar til fjįrfestirinn hefur fengiš sitt og gjaldskrį tenginets Evrópu tekur viš.

Um 80% af raforku okkar fer til stórnotenda og žar er um aš ręša markaš sem er frekar alžjóšlegur en evrópskur og lįgt orkuverš og mikiš afhendingaröryggi hefur gefiš okkur forskot til aš vera į žeim markaši. Viš getum ekki keppt viš hin stóru išnfyrirtęki Evrópu į į žeim markaši į grundvelli evrópsks orkuveršs. Žetta gildir bęši um stórišju og annan išnaš.  

Ljóst er, aš sęstrengur į žeim forsendum sem žrišji orkupakkinn kvešur į um mun eyšileggja žaš forskot sem ódżr orka er okkur. Eftir samžykkt orkupakkans höfum viš heldur ekki samningsstöšu til aš krefjast žeirra trygginga sem viš žurfum vegna višskiptalegs öryggis fyrir raforkuver okkar. Žvķ getum viš ekki bundiš žrišja orkupakkann ķ lög og žar meš opnaš fyrir aš framkvęmdastjórn ESB įkveši upp į sitt eindęmi aš hann skuli lagšur hvaš sem okkar hagsmunum lķšur.


Stefna ESB ķ orkumįlum og hlżnun jaršar

OrkubśskapurESB 

Orkubśskapur

ESB er efnahagslegt stórveldi og hefur žį stöšu ķ heiminum vegna išnvęšingar sinnar. Žessari stöšu veršur umfram allt aš halda, en žaš merkir, aš išnašurinn veršur aš vera samkeppnishęfur viš išnaš annarra svęša. Varšveisla žessarar samkeppnisstöšu gengur eins og raušur žrįšur ķ gegnum alla stefnumörkun ESB, sérstaklega ķ orkumįlum žó žvķ sé ekki mikiš flaggaš ķ opinberum mįlflutningi. Žar žykir vęnlegra aš leggja įherslu į barįttuna viš hlżnun jaršar til aš réttlęta žęr rįšstafanir sem geršar eru. Žannig hefur nįšst betri įrangur ķ aš sannfęra fólk um aš rétt sé aš mįlum stašiš.

Mešfylgjandi mynd sżnir hlut ESB ķ vinnslu og innanlandsnotkun rķkja heimsins (heimild EU; Energy in figures 2018) Žar kemur ķ ljós, aš bandalagiš var meš 5,5% af framleišslu heimsins en 11,9% af innanlandsnotkuninni 2016. Sama įr fluttu žeir inn 70,4% af gasi (LNG) og 61,2% af kolum (hörš kol). Bandalagiš er žvķ mjög hįš innflutningi, mun hįšari en helstu keppinautarnir Bandarķki NA og Kķna.

Žetta er kvķšavęnleg staša fyrir išnveldi ķ ķ heimi meš žverrandi orkulindir og ekki sķšur fyrir fjįrmįlaveldiš žar sem į išnašinn og byggir tilveru sķna į honum. Bandalagiš veršur greinilega aš minnka orkunotkun sķna meš žvķ aš hvetja til annars vegar orkusparnašar og hins vegar öflugra rannsókna į nżjum orkulindum. Hvort tveggja nęst fram meš hękkun orkuveršs og bošun enn meiri hękkana, en žaš virkar vel ķ saman markašshagkerfi.

Stór hluti eldsneytisnotkunar ESB fer til til vinnslu raforku og žar žykir vęnlegast aš nį góšum įrangri žó ašrir geirar séu ekki undan skyldir.  Bandalagiš er meš ķ gangi öflugar rannsóknir į hefšbundnum kjarnaofnum, sem beinast aš žvķ aš fjöldaframleiša žį. Slķk fjöldaframleišsla gęti lękkaš kostnaš kjarnorkuvera um 20 til 30% hefur undirritušum virst raunhęft af lestri į netinu. Bretar, sem nś eru į leiš śt śr bandalaginu hafa hug į annarri tękni, en stefna lķka į fjöldaframleišslu. Žį er bandalagiš meš ķ gangi heimsins stęrsta rannsóknarverkefni į sviši kjarnasamruna.

Žaš tekur langan tķma aš nį fram naušsynlegum breytingum og ašlögun bęši almennings og išnašar. Į sama tķma žarf aš halda uppi samkeppnisstöšu išnašarins gagnvart helstu keppinautum og žaš er ekki létt verk.

Hlżnun jaršar.

Žaš er ekki aušveldi aš koma tķmanlegum rįšstöfunum fram ķ rķkjum bandalagsins į grundvelli heimsendaspįr um endimörk eldsneytisvinnslu, žar sem mįlflutningurinn mundi nįnast hljóma sem uppgjöf fyrir hinu óhjįkvęmilega. Žó engin dómur sé hér lagšur į réttmęti kenningarinnar um hnattręna hlżnun į įbyrgš mannsins kemur hśn nįnast inn sem himnasending fyrir stjórnvöld ESB ķ stöšunni.

Žvķ sem mašurinn veldur getur hann breytt. ESB hefur žvķ tekiš forystu ķ barįttunni gegn hlżnun jaršar og hefur gengiš lengst žjóša ķ aš lżsa yfir vilja til nišurskuršar į kolefnalosun śt ķ andrśmsloftiš. Žar er mišaš viš 27% nišurskurš fyrir 2030. Jafnframt hefur ESB gengiš ötullega fram į loftslagsrįšstefnum Sameinušu žjóšanna og leitast viš aš fį ašrar žjóšir til aš setja sér svipuš markmiš. ESB mun žó ekki skuldbinda sig fyrr en ašrar žjóšir eru tilbśnar til žess lķka. Helstu keppinautarnir Kķna og USA er erfišir ķ taumi. Kķna hefur ekki tekiš ķ mįl aš hefjast handa strax, en stendur žess ķ staš ķ stórfelldri uppbyggingu kolaorkuvera. Bandarķkjažing hefur ekki tekiš ķ mįl aš samžykkja neinar skuldbindingar, en žar hefur žó nįšst verulegur įrangur ķ nišurskurši kolefnalosunar enda mörg fylki Bandarķkjanna mjög įkvešin ķ žeim mįlum. žannig var frį Parķsarsamkomulaginu gengiš, aš Obama forseti hafši vald til aš samžykkja žaš og Trump hefur nś sagt sig frį žvķ. Žvķ hefur markmišum Parķsarsamkomulagsins ekki enn veriš breitt ķ skuldbindingar eins og įtti aš gerast į loftslagsrįšstefnu ķ Póllandi fyrir nokkru.

Žaš er ekki um žaš deilt, aš jöršin hefur hlżnaš į undanfarinni öld, en stóru spurningunni, hve mikiš af žeirri hlżnun er vegna athafna mannsin hefur žó ekki veriš svaraš į óyggjandi hįtt. Margir žeirra vķsindamanna sem hafa sett sig inn ķ kenninguna og hafa stašgóša žekkingu į ešlisfręši og stęršfręši telja ekki vera um neina sönnun aš ręša fyrir žeim tölum sem nefndar hafa veriš um įhrif losunar gróšurhśsagasa, en nś er helst rętt um 2,5°C ķ žvķ sambandi ef ekki eru geršar róttękar rįšstafanir. Žessir menn vilja lįta bįša hópa njóta vafans, žį sem telja allt žetta mįl stórkostlega blekkingu eša įhrifin svo lķtil, aš mašurinn geti ekkert gert sem um munar til aš minnka žau og hina sem leggja fullan trśnaš į kenninguna.

Svo er žaš stóri hópurinn sem ekki hefur žį menntun į nįkvęmlega réttum svišum aš žeir telji sig geta lagt óhįš mat į hlutina. Žeir verša aš velja sér ašila til aš trśa og Sameinušu žjóširnar meš loftslagsnefndina ķ broddi fylkingar er stórt nafn ķ žvķ samhengi.

Loftslagsnefndin,  IPCC (Intergovernmental Panel on Climate Change) er alžjóšleg stofnun, sett į fót 1988 af umhverfisstofnun Sameinušu žjóšanna (UNEP) og alžjóša vešurfręšistofnuninni (WMO) til aš sjį žjóšum heims fyrir skżrri sżn į stöšu žekkingar og vķsinda er lśta aš vešurfarsbreytingum įsamt afleiddum umhverfisįhrifum og efnahagslegum samfélagsįhrifum žeirra. Žessi ašgerš WMO og UNEP var samžykkt af allsherjaržingi SŽ sama įr. IPCC fer yfir og metur allt hiš nżjasta af vķsindalegu framlagi heimsins į sķnum svišum, en framkvęmir hvorki neinar rannsóknir sjįlft, né hefur eftirlit meš gögnum eša grunn stęršum. Ašildarrķki eru 195. Žar koma saman hin tęknivęddu išnrķki sem vilja tryggja įframhald menningar sinnar, sem byggir į mikilli orkunotkun (m.a. ESB-rķkin), rķki sem eru aš nį išnrķkjunum vilja tryggja, aš žau geti įfram fariš sķnu fram og rķki sem eru efnahagslega illa stödd sękjast eftir stušningi. Žaš fer ekki hjį žvķ, aš žarna sé žung pólitķsk undiralda.

IPCC gefur reglulega śt śttektarskżrslur žį sķšustu, AR5 įriš 2014. AR6 mun koma śt 2022 og nęsta loftslagsrįšstefna veršur 2023. Śttektarskżrslurnar greina frį vinnu innan žriggja sérhęfšra vinnuhópa, um vķsindalegan grundvöll, afleišingar breytinga og mildandi įhrif. Auk žess er gefin śt samantekt fyrir stefnumótendur og er žaš įhrifamesti partur skżrslunnar og sį partur sem mest endurspeglar stefnu IPCC.

Fjölmišlar sękjast mest eftir aš birta nišurstöšur um hrikalegar afleišingar breytinga og gera žį ķ leišinni haršar kröfur um mildandi rįšstafanir. Žetta įsamt žvķ, hvernig stjórnmįlaöfl hafa nżtt sér žetta starf hefur valdiš žvķ, aš bošun og eftirfylgni barįttunnar gegn hlżnun jaršar hefur fengiš į sig trśarlegan blę, sem hefur skašaš hiš vķsindalega grundvallar starf sem žarna fer fram og ef til vill skekkt įherslur ķ barįttunni. Žannig sįtu mešal annars rannsóknir um žįtt śthafanna ķ loftslagsbreytingum lengi į hakanum og rįšstafanir ķ raforkugeiranum hafa reynst bera minni įrangur en almenningur hefur haft įstęšu til aš vona. Alt er žetta aš lķkum žegar žessi vettvangur er oršiš undirlagšur pólitķskri barįttu rķkja heims um efnahagslega stöšu.

Vķsindamenn hafa į įranna rįs töluvert lękkaš mat sitt į umfangi žeirrar hlżnunar sem losun gróšurhśsagasa veldur, en enn hefur mikilvęgustu spurningunum žó ekki veriš svaraš svo aš svariš geti talist vķsindalega sannaš, en žęr eru: 1) Hve mikil er įbyrgš mannsins į hlżnun sķšustu aldar; 2)  hvaš getur hann mildaš įhrif gróšurhśsagasanna mikiš meš rįšstöfunum sķnum og 3) hvert er sviš įhęttunnar af samanlögšum įhrifum nįttśrunnar og ašgeršum manna.

Ķ samantekt IPCC į AR5 er fyrstu spurningunni svaraš į žann veg, aš yfirgnęfandi lķkur séu į, aš meir en helmingur hlżnunar sķšustu aldar séu af manna völdum. Žegar žess er gętt, aš enn hefur ekki tekist aš finna stęršfręšilega lżsingu į įhrifum sjįvar til aš nota ķ loftslagslķkönum og heldur ekki į įhrif sólar og skżjafars er žetta ekki mjög sannfęrandi svar, en fyrir hinn almenna mann er žaš mjög gildishlašiš.

Ķslensk sjónarmiš

Į Ķslandi hefur lengi veriš mikill vilji til aš bregšast viš hlżnun jaršar meš minnkun į  notkun eldsneytis og fleiri rįšstöfunum. Hlżnunin er žó ašeins smįvęgilegt vandamįl hér. Okkar mįl hafa frekar snśist um aš nżta žau gęši sem hlżnunin hefur ķ för meš sér eins og göngur nżrra fiskistofna į mišin og nżting aukinnar jökulbrįšnunar ķ įm landsins. Til dęmis tekur Landsvirkjun, aš tillögu žess sem žetta skrifar miš af hlżnandi vešurfari viš įętlanir sķnar um orkugetu framtķšar.

ESB stjórnar hękkun orkuveršs vegna hlżnunar hjį sér meš įlögum og žęr hękkanir eru ótķmabęrar fyrir okkur. Žó ESB sé mikilvęgur markašur žį er afgangurinn af heiminum okkur enn mikilvęgari og viš žurfum ekki sķšur aš gęta samkeppnistöšu okkar ķ žeim heimshlutum.

Žurrš eldsneytisbyrgša heimsins veršur vandamįl hér eins og annarstašar žegar eldsneytisverš fer aš hękka, jafnvel mjög hratt og skyndilega eins og markašsverš gera išulega žegar framboš vöru minnkar. En žaš gildir sama hér og varšandi hlżnunina, vandamįliš er ekki tengt raforkugeiranum, heldur samgöngum, fiskveišum og flutningum milli landa. Žar žurfum viš aš lįta til okkar taka og žaš mun kosta ęrna fjįrmuni.

Viš keppum ekki į alžjóšavettvangi meš orkuveršum ESB eins og orkupakkinn mun žvinga okkur til žegar fram lķša stundir. Orkuverš hér verša aš taka miš af samkeppnistöšu į öšrum vettvangi og žar mun okkur ekki veita af žvķ forskoti sem aušlindir okkar gefa okkur. Viš getum žvķ ekki įtt fulla samleiš meš ESB ķ žessu mįli og veršum aš hafna žessum pakka.  


Stefna ESB ķ orkumįlum og orkupakkinn

Inngangur

Kolabandalagiš (1951), fyrsta bandalagiš sem stofnaš var eftir heimsstyrjöldina sķšari til aš tryggja friš ķ Evrópu nįši aldrei almennilega flugi. Efnahagsbandalag Evrópu (EBE) var sķšan stofnaš meš Rómarsįttmįlanum 1958 og er žaš tališ upphaf Evrópusambandsins (ESB). Bęši Kolabandalagiš og EBE voru sķšan innlimuš ķ ESB meš viš stofnun žess meš Maastricht-samningnum 1992. Einn arfur Kolabandalagsins eru dómafordęmi frį dómstól žess, en žau gilda enn į EES svęšinu.

Upphaflega var ESB byggt upp sem yfiržjóšleg stofnun sem mundi gera strķš bęši óhugsandi og efnislega ómöguleg og tryggja lżšręši ķ ašildarķkjunum aš mati frumkvöšla žess. Eina besta tryggingin fyrir friši er enn talin vera jöfnušur ķ lķfskjörum ķbśa svęšisins. Jöfnun orkuveršs ķ Evrópu er žvķ mikilvęgur žįttur ķ aš jafna lķfskjör ķbśa svęšisins vegna žess hve orkuverš og žį sérstaklega raforkuverš er mikiš tengt efnahagslegum framförum. Žvķ er sś jöfnun įsamt hagkvęmni mikilvęgustu žęttir ķ raforkustefnu ESB frį upphafi. Fleiri atriši hafa žó afgerandi įhrif į stefnuna ķ dag.

Žurrš orkulinda

Rómarklśbburinn fręgi sendi frį sér skżrsluna „Endimörk hagvaxtar“ 1972 og spįši nįnast heimsendi, aš margra mati meš žvķ aš žurrš orkulinda heimsins mundi valda stöšnun hagvaxtar og sķšan hnignun innan tiltölulega skamms tķma. Sķšan žį hafi fundist meiri birgšir eldsneytis ķ jöršu svo heimurinn er enn ķ svipašri stöšu og žį hvaš sannašar birgšir varšar. Mögulegar ósannašar byrgšir eru taldar af sömu stęršargrįšu, en žaš veršur žó ę dżrar aš virkja nż svęši til aš višhalda stęrš žess forša sem viš köllum sannašar birgšir. Žessi žróun sést ķ hnotskurn ef hugaš er aš olķusögu Noršmanna, sem hófst ķ Noršursjó en hefur sķšan fęrst noršar į ę dżrari svęši.

Vęntanleg žurrš orkulinda heimsins er ekki umdeild, en gagnvart ESB hefur hśn fyrst og fremst įhrif į žróun samkeppnisstöšu bandalagsins gagnvart žeim svęšum heims sem eru rķkari af aušlindum eldsneytis en Evrópa og ógnar žannig stöšu ESB sem išnveldis og fjįrmįlaveldis.

Žó kenningin um endimörk eldsneytis sé almennt talin sönn, žį vakti hśn aldrei žann ótta hjį almenningi sem réttlętt gęti róttękar rįšstafanir til breytinga į orkunotkun. Óttinn viš hiš ešlilega svar, kjarnorkuna var enn meiri. Annaš žurfti aš koma til.

Vešurfarsbreytingar

Žó óttinn viškjarnorkuna hafi lķtiš minnkaš ķ Evrópu er žaš mįlefni mun minna rętt nś um stundir, en hęttan į hlżnun jaršar af manna völdum žvķ meira. Ekki žarf aš lżsa žeirri kenningu, svo kunn er hśn. Umręšan um hana lķkist oft meir umręšu um trś en um vķsindalega kenningu  og hśn er vissulega umdeild.

Ķ žessari umręšu koma upp sömu hagsmunir aš mati umhverfissinna ķ forystu žeirra sem vilja minnka losun koldķoxķšs viš raforkuvinnslu og hinna, sem sjį frekar ógn ķ fyrirsjįanlegri žurrš eldsneytis. Bįšir vilja hękka orkuverš sem mest til aš knżja fram orkusparnaš og hvetja til aukinna rannsókna į nżjum orkugjöfum.

Hnattręn hlżnun er hins vegar talin hafa meiri strķšsógn ķ för meš sér og fólksflutninga sem nśverandi flóttamannavandamįl Evrópu gefur smjöržefinn af. Umfang žeirra įhrifa sem kolefnalosun veldur er meira um deilt, en nś telur IPCC (milližinganefnd Sameinušu Žjóšanna um loftslagsmį) aš hlżnunin af  manna völdum verši um 2,5°C ef ekkert veršur aš gert, mešan ašrir nefna 1,5°C. Munurinn į žessu tvennu er mikill ef litiš er į įhrifin, en einnig sį, aš ef menn ašhyllast minni töluna, žį er augljóst aš žęr rįšstafanir sem geršar eru ķ raforkumįlum munu litlu sem engu skila.

Sem ógn hefur hnattręn hlżnun haft miklu meiri slagkraft ķ allri umręšu. Umhverfissjónarmišin eru žvķ vęntanlega sterkari og fį žvķ rįšiš, aš ekki er rįšist ķ markvissa uppbyggingu kjarnorkuvera ķ ESB, žótt žaš sé ešlilegt svar viš bįšum žeim ógnum sem um hefur veriš rętt hér aš framan. Hins vegar er žurrš orkulinda slķk ógn fyrir ESB, aš bandalagiš mun seint slį af um stefnuna žótt vķsindamenn lękki mat sitt į  įhrifum kolefnalosunar.

Innri orkumarkašurinn

Orkumįl voru eitt af fagsvišum EBE frį samkvęmt Rómarsįttmįlanum, en markašsvęšing hófst žar ekki fyrr en eftir einkavęšingu Breta į orkugeira sķnum. Upphaflegu hugmyndirnar meš innri raforkumarkašnum voru aš tengja saman Noršur- og Sušur-Evrópu og nżta žau miklu samlegšarįhrif sem žar var aš hafa til sparnašar ķ fjįrfestingum. Jafnframt skyldi markašsvętt og einkaframtakiš lįtiš um fjįrfestingar til aš tryggja sem mesta hagkvęmni. Einnig var horft til skattlagningar kolefnalosunar og nišurgreišslna į umhverfisvęnni orku, žaš er vindorku, sólarorku og orku śr lķfręnu eldsneyti. Löggjöf į sviši orkumįla byggši žį į valdsviši ESB varšandi hinn sameiginlega markaš meš vöru og žjónustu og į sviši umhverfismįla.

Žaš var ekki fyrr en 2005 sem Evrópurįšiš samžykkti sameiginlega stefnu ESB ķ orkumįlum og Lissabonsįttmįlinn frį 2007 inniheldur įkvęši um samstöšu ķ mįlefnum varšandi orkuöflun og breytingar į orkustefnu. Eftir sem įšur eru mörg fagsviš sem snerta orkumįl į valdi mešlimarķkja og framžróun stefnunnar krefst samvinnu.

Ķ žrišja orkupakkanum er stefnan śtfęrš nįnar og žar er ašalįherslan sem fyrr į aš byggja upp tenginet Evrópu. Nżtt er hins vegar žaš,  aš auka skilvirkni eftirlits meš žvķ aš rjśfa bošvald rķkisstjórna ašildarķkjanna yfir eftirlitinu og regluverki raforkugeirans. Ķ žvķ skini er stofnaš til hlutverks landsreglara, sem skal hafa vald til aš setja reglugeršir og vera ķ raun framkvęmdavald hlišstętt rįšherra og óhįš rķkisstjórn. Landsreglarinn hefur lögbundin markmiš um aš vinna aš tengingu viš tenginet Evrópu (hér sęstreng) og koma į virkum markaši, en virkni slķks markašar er skilgreindur ķ tilskipun ESB.  Hann skal og vinna nįiš meš ACER, sem sumir kalla orkustofnun Evrópu. Landsreglarinn hefur rķka upplżsingaskyldu gagnvart ACER og framkvęmdastjórninni, sem geta žį gripiš inn ķ gegnum ESA/EFTA-dómstól žyki žeim framgangur markmiša eša annarra mįla ekki ķ samręmi viš reglugeršir ESB. Framkvęmdastjórninn skal ķ umboši rķkjanna  hafa framkvęmdavald yfir nżjum millilandatengingum og geta gert fjįrfestingar ķ flutningsnetum einstakra rķkja sem naušsynlegar eru žeirra vegna aš forgangsverkefnum rekstrarašila. Framkvęmdastjórnin hefur einnig  svigrśm til aš gefa landsreglurum bein fyrirmęli um hvernig žeir skuli haga störfum sķnum meš žvķ aš gefa śt og tengja viš tilskipun um orkupakkann sem višbętur leišbeiningar (guidelines) til žeirra sem žeim ber aš fara eftir. Rętt er aš setja upp svokallaš „Smart Grid“ sem hefur žann eiginleika aš geta stjórnaš einstökum virkjunum sjįlfvirkt. Orkukerfinu yrši žį stjórnaš af tölvum innan ESB og aušlindastżringu yrši ekki viš komiš hér į landi.

Žarna er ķ raun um aš ręša sķvaxandi mišstżringu framkvęmdastjórnarinnar yfir orkukerfum ašildarrķkjanna. Hér į landi eru orkuaušlindirnar ķ raun hluti orkukerfisins og eign virkjunarašila, žannig aš mišstżringin mun nį yfir stjórnun žeirra lķka.

Ķ framkvęmd er fjįr til nišurgreišslu umhverfisvęnnar orku hagaš į žann veg, aš smįsala gegnum dreifiveitur er skattlögš svo įhrif į heildsölumarkaš verši sem minnst, en į žeim markaši fį išnfyrirtęki Evrópu orku sķna. Samkeppnisstaša išnašar Evrópu er žannig vernduš, enda augljóst, aš žaš hlżtur alltaf aš verša raušur žrįšur ķ framkvęmd stefnu ESB og hagsmunir išnašar Evrópu teknir fram yfir hagsmuni annarra notenda rafmagns. Meš žeirri veršjöfnun sem leišir af fullnustu tenginetsins mun myndun viršisauka vegna raforkunotkunar fęrast frį jašarsvęšum eins og Ķslandi til išnašarkjarna Evrópu, enda višurkennir ESB ekki, aš fjarlęgš frį markaši hafi įhrif į samkeppnisstöšu išnašar innan ESB/EES svęšisins og er ķ žvķ stutt af ESA.

Ķslensk sjónarmiš

Žau vandamįl sem raforkustefnu ESB er ętlaš aš takast į viš eru svo risavaxin, aš sjįlfbęrni lķtils žjóšfélags hér uppi į Ķslandi veršur hreint aukaatriši ķ žeim samanburši. Viš getum einfaldlega ekki vęnst žess aš fį neinar svo bitastęšar undanžįgur frį orkulöggjöf ESB aš okkur verši kleift aš lifa viš hana skašlaust. Ljóst er einnig, aš bśast mį viš höršum višbrögšum frį ESB verši pakkinn felldur.

Žaš er ljóst aš framkvęmd orkustefnu ESB hér mun draga žrótt śr ķslensku atvinnulķfi til frambśšar og hann veršur aš fella. Beri Alžingi gęfu til aš dęma žaš framsal valds yfir aušlindum okkar sem ķ pakkanum felst vera ósamrżmanlegt stjórnarskrį getur ESB lķtiš annaš gert en ógilda višaukann um orkumįl gagnvart okkur. Žaš sem tapast vęri helst tekjur af sölu upprunavottorša, sem vęri lķtiš ķ samanburši viš žaš tjón sem ella yrši ķ atvinnustarfsemi hér į landi. Samstarf į öšrum svišum mį ekki skeršast samkvęmt EES samningunum.


Grein Ara Gušjónssonar: EES-samstarfiš ķ uppnįmi?

Greinin birtist ķ Višskiptablaši Morgunblašsins  3. Janśar 2019

Hofundur greinarinnar er lögmašur og yfirlögfręšingur Icelandair Group og veršur žvķ aš teljast hluti af fjįrmįlaelķtunni hér į landi. Einn rauši žrįšurinn ķ löggjöf ESB varšandi raforkumįl er aš tryggja fjįrfestum višunandi arš og nęgar tryggingar svo einkafjįrmagniš leiti ķ greinina. Žetta hefur ķ för meš sér hękkun arškröfu ķ raforkugeiranum og žar meš hęrra raforkuverš en ella og jafnframt tryggingu žess, aš notendur raforku, sem eru allir žegnar žjóšfélagsins greiša allan kostnaš og bera alla įhęttu af öllum fjįrfestingum ķ greininni, annaš hvort gegnum markašsverš, gjaldskrįr flutnings og dreififyrirtękja eša skatta. Löggjöf ESB śtfęrš aš fullu hér į landi felur žvķ ķ sér aukin tękifęri į sviši orkumįla fyrir fjįrfesta og fjįrmįlastofnanir almennt, sem fį til mešhöndlunar žaš fé sem bundiš er ķ eignum raforkufyrirtękjanna. Fjįrfestar hér hafa lengi haft augastaš į raforkufyrirtękjunum sem fjįrfestingartękifęri og žvķ ešlilegt aš fulltrśar žeirra tali fyrir samžykkt žrišja orkupakkans, sem er töluvert skref ķ įtt til žess aš fęra alla stjórn raforkuvinnslu hér į landi undir framkvęmdastjórn ESB.

Ari gerir lķtiš śr žvķ,  aš regluverkiš myndi fela ķ sér of vķštękt valdframsal į fullveldi Ķslands og telur žaš ekki standast lögfręšilega skošun. Andstęšingar orkupakkans halda žvķ hins vegar fram, aš žrišji orkupakkinn įsamt višbótum sem fram eru komnar feli ķ sér fullt valdaafsal į orkuaušlindum Ķslands utan žess valds sem felst ķ eignarréttinum og veršur aš sżndarvaldi žegar tekiš er tillit til allra žeirra įkvęša sem felast ķ öšrum žįttum EES-samningsins. Žetta er ekki lķtiš valdaafsal. Ari bergmįlar žarna skošanir sem hafa komiš frį lögfręšingum į vegum rįšuneyta. Spyrja mį hvort lögfręšingar almennt telji žaš ķ lagi aš fullveldi Ķslands sé afsalaš aš fullu meš spęgipylsuašferšinni. Helstu stjórnlagafręšingar Ķslands, prófessorarnir Stefįn Mįr Stefįnsson og Björg Thorarensen telja svo ekki vera.

Ari segir lķka: „Meginmarkmiš regluverksins er aš tryggja frjįlsa samkeppni meš raforku og gas innan EESsvęšisins.“ Žetta er einfaldlega ekki rétt. Megin markmiš regluverksins er aš tryggja framkvęmdastjórn ESB alt vald yfir orkumörkušum fram hjį öllum öšrum stjórnvöldum į ESB/EES-svęšinu.

Žaš er eitt einkenni mįlflutnings žeirra lögfręšinga sem vilja samžykkja žrišja orkupakkann, aš žeir vitna sem minnst ķ žau lög sem veriš er aš innleiša og lķta ašeins į einstök lagatęknileg atriši eins og hvort Orkustofnun sé sjįlfstęš gagnvart rįšherra ķ śrlausn mįla. Žaš žykir žeim ekki mikil breyting og Orkumįlastjóri er žeim sammįla žar um, enda kvešst hann hafa slķkt sjįlfstęši ķ raun, žar sem pólitķsk fyrirmęli rįšherra žyki yfirleitt óvišeigandi. Lķtum ašeins nįnar į žetta sjįlfstęši.

Žegar Orkustofnun gegnir störfum landsreglara sem skilgreind eru ķ tilskipun nr. 72/2009 starfar hśn ekki ķ sama lagaumhverfi og ella. Žį ber henni aš vinna aš žeim markmišum sem eru tilgreind ķ tilskipuninni og tryggja framkvęmd stefnu ESB, hver sem ķslensk stefna kann aš vera og vinnur žau störf ķ raun undir eftirliti ACER. Ķ tilskipuninni segir ķ 35. grein:

  • „5. Til aš vernda sjįlfstęši eftirlitsyfirvaldsins skulu ašildarrķkin einkum tryggja aš:a) eftirlitsyfirvaldiš geti tekiš sjįlfstęšar įkvaršanir, óhįš öllum ašilum į sviši stjórnmįla, og hafi ašskildar įrlegar fjįrśthlutanir, sjįlfręši viš framkvęmd fjįrśthlutana, og fullnęgjandi mannafla og fjįrmagn til aš sinna skyldustörfum sķnum“ [žżšing ESA].

  Žetta viršist vera allmiklu meira sjįlfstęši en bara hvaš varšar sjįlfstęši gagnvart rįšherra ķ śrlausn mįla og spurning er hvort ekki sé einnig um aš ręša fullt sjįlfstęši gagnvart Alžingi og žeim stefnumarkandi įlyktunum sem žar kunna aš verša geršar. Žaš er lķka spurning hvaš gerist ef landsreglarinn fęr ekki nęgar fjįrveitingar aš eigin mati og framkvęmdastjórnar ESB. Mun žį framkvęmdastjórnin kvarta til ESA eša kęra til EFTA-dómstólsins? Sś leiš er greinilega opin. Žaš er heldur ekki rétt hjį Ara, aš Orkustofnun heyri undir yfirstjórn rįšherra ķ öllum mįlum. Žegar stofnunin starfar sem landsreglari hefur hśn stöšu jafnfętis rįšherra, eša eins og einnig segir ķ 35. gr. tilskipunarinnar, žį skal hśn vera „lagalega ašgreind og óhįš öllum öšrum opinberum ašilum eša einkaašilum aš žvķ er varšar starfsemi“ [žżšing ESA].

Hręšsluįróšurinn um śtilokun okkar śr EES samstarfinu sem bergmįlašur er ķ greininni hefur aldrei veriš rökstuddur einu orši öšru en aš viš vitum ekki hvaš muni gerast. Žaš er engan vegin ešlilegt né tįkn um sjįlfstęši žjóšar aš hśn afsali sér jafn takmarkalaust fullveldi yfir aušlindum sķnum eins og gert er meš žrišja orkupakkanum og višbótum hans.

Ef Alžingi telur aš samžykkt žrišja orkupakkans standist ekki stjórnarskrį og fellir hann, žį hefur hvorki ESB né ašrar žjóšir EES samningsins nein višbrögš sem samręmast žeim samningi önnur en fella śr gildi višaukann um orkumįl gagnvart okkur. 


Aš selja ofan af sér vald yfir landinu undir fótum okkar

Ķ Reykjavķkurbréfi morgundagsins gat höfundur žess, aš nżlega hefši žaš veriš į dagskrį fundar ķ bśstaš forsętisrįšherra į Žingvöllum, aš undirbśa breytingar į stjórnarskrį  žannig aš aušveldara vęri aš ganga ķ ESB. Žetta vakti mér ugg. Ekki vegna žess, aš ętlunin vęri aš ganga ķ ESB sem fyrst, heldur hins, aš ętlunin vęri aš breyta stjórnarskrį ķ žį įtt, aš aušveldara yrši aš samžykkja valdaframsal og žar meš żmsar tilskipanir ESB į Alžingi, įn žess aš stjórnarskrįin žvęldist fyrir.

Ķ fréttum undanfariš hefur nokkuš veriš sagt frį kaupum śtlendra fjįrfesta į bśjöršum žar sem laxveiširéttindi eru ķ góšum veišiįm, eša žar sem vęnlegt er aš reisa hótel og hafa ofan af fyrir feršamönnum. Ljóst er af fréttum, aš margir horfa uggandi į žessa žróun, enda sagt aš erlendir ašilar eigi oršiš um žrišjung af landbśnašarjöršum Ķslands. Žaš hefši veriš aušvelt, žegar gengiš var til samninga um EES aš setja einhverjar skoršur eins og kvašir um bśsetu į kaupendur jarša eins og tķškast ķ öšrum löndum, en žį var forsjįin ekki fyrir hendi. Žaš viršist einnig af sem įšur var, žegar allt var gert sem hęgt var til aš hindra kķnverskan fjįrfesti ķ aš kaupa eina stęrstu jörš landsins og žaš tókst.

Hraši žessarar žróunar jókst žegar feršamannastraumurinn fór stjórnlaust vaxandi og enn hafa yfirvöld ekki nįš tökum į atburšarįsinni ķ žeim atvinnuvegi. Žarna er žó ekki stjórnvöldum einum um aš kenna. Forsprakkar greinarinnar eiga einnig verulega sök meš žvķ žeir hafa af skammsżni žvęlst fyrir öllum tilraunum stjórnvalda til aš afla tekna af žessum atvinnuvegi svo žau geti komiš viš einhverju skipulagsvaldi og lįtiš fé fylgja til uppbyggingar naušsynlegra innviša. Nś eru žessir sömu forsprakkar aš missa tękifęrin śr höndum sér til erlendra fjįrfesta sem hafa ótakmörkuš fjįrrįš.

Į sama tķma viršist žaš helsta įhugamįl nįttśruverndarsinna, aš koma undir sķna stjórn öllu ósnertu vķšerni landsins ķ nafni frišunar svo žaš verši ekki virkjaš, en horfa fram hjį žvķ, aš klossaklęddir fętur feršamanna geta slitiš landi ekki sķšur en bķldekkin séu žeir nógu margir. Žessir feršamenn viršast aukin heldur lķta svo į, aš į ósnertu vķšerni geti žeir hent rusli og gengiš örna sinna aš vild og gera reyndar engan greinarmun į ósnertu vķšerni og ręktarlandi bęnda ef žvķ er aš skipta.

Nįttśruverndarmenn sjį heldur engin tękifęri ķ žvķ, aš hafa aršbęra virkjun viš eša inni į frišlendum, žar sem skylda mętti virkjunarašilinn til aš styšja viš tjaldstęši, feršamannaskįla og ašra ašstöšu og létta žannig verulegu įlagi af öšrum hlutum frišlandsins.

Meš samžykkt orkupakka ESB, sem stjórnvöld hafa nś oršiš aš fresta ķ nokkra mįnuši fęrist žessa sama hętta yfir orkuaušlindir Ķslendinga, aš erlendir fjįrfestar muni sękjast eftir ašgangi aš aušlindum og virkjunum um leiš og orkuverš į Ķslandi fer aš hękka. Hruniš setti aš vķsu žśfu ķ braut žeirrar žróunar, en hękkandi orkuverš meš markašsvęšingu og tengingu meš sęstreng mun til lengri tķma slétta aftur žį žśfuna.

Žaš, hvort öll žessi óforsjį stafar af óskum valdamikilla ašila ķ žjóšfélaginu um aš žrżsta okkur inn ķ ESB, hvort stjórnvöld hafi ekki tķma til aš hugsa žessi mįl vegna anna viš aš innleiša tilskipanir ESB, eša hvort um er aš ręša hreinan heimóttarskap getur legiš milli hluta. Žaš viršist alla vega liggja meira į aš gera rįšstafanir til aš stjórnvöld žurfi ekki ętķš aš missa śr höndum sér stjórn į allri atburšarįs varšandi nżtingu žessa lands, sem er heimkynni okkar fremur en undurbśa aušveldara afsal į rétti til landsins og veršmęta žess til erlendra fjįrfesta.


Eitt rķkjasamband, ein regla, ein forsętisnefnd

Eftir žvķ sem įrin lķša finnst manni draumar helstu stjórnenda og stefnumótenda ESB sękja meir og meir ķ žį hugsżn sem ofanritašur titill lżsir og žessir draumar endurspeglast bęši ķ žeim višbrögšum sem sjįst žegar einhver ógn gerir vart viš sig og žvķ hvernig reynt er aš gera EFTA löndin eins lķk ESB og hęgt er, en žar ręšur ESB feršinni. Sķfellt oftar heyrast talsmenn ESB segja, viš žurfum aš žjappa okkur saman og fela leištogum okkar meiri völd. Hvaš okkur į hręrir į stjórnarskrįin aš leggja lķnurnar um žaš, hve mikil völd mį framselja til rįšamanna annarra landa, en ķ ljósi sķšustu atburša į žessu sviši mį spyrja hvort hśn sé raunverulega virk lengur. 

Žegar žetta er ritaš er nżlokiš fyrir Alžingi mešferš frumvarps um persónuvernd, sem innleišir lög ESB um žetta mįl. Žessi lög munu aš margra mati stangast į viš Ķslenska stjórnarskrį aš žvķ leyti, aš žau fela erlendri stofnun dómsvald į Ķslandi. Önnur lög eru ķ bķgerš, en žaš eru lög um verslun meš raforku, sem hafa sömu annmarka og hin fyrri. Fyrir fįum įrum voru einnig stašfest lög sem hafa žessa sömu annmarka, en žaš eru lög um mešferš fjįrmagns. Žótt löginn hafi öll žennan sama galla ķ mismiklum męli, žį er ešli žess sem žau fjalla um misjafnt og misjöfn žörf į aš samręma löggęslu rķkja meš žessum hętti. 

Žjóšir heims eru sjįlfstęšar og hafa kringum sig landamęri svo hafa megi stjórn į fólki og varningi sem fer inn og śt śr viškomandi žjóšrķki. Einn er žó sį hlutur sem ekki er unnt aš hafa stjórn į meš žessari ašferš, en žaš er fjįrmagn. Fjįrmagn, eša réttara sagt eigendur žess leita aš bestu tękifęrunum til įvöxtunar og virša žį engin landamęri. Fyrir žvķ er ešlilegt, aš rķkin leiti leiša  til aš sameinast um lög og ašrar ašferšir til aš hindra svik og hverskonar misbeitingu fjįrmagns. 

Persónuvernd er vaxandi krafa fólks ķ hinum vestręna heimi og beinist ekki hvaš sķst gegn hringsóli persónuupplżsinga į netmišlun og notkun žeirra til aš hafa įhrif į skošanamyndun. Žaš skiptir einstakling į Ķslandi aušvitaš minna mįli hvert oršspor hann hefur ķ Rśmenķu en hér heima auk žess sem einstaklingar ķ žessum löndum hafa misjafna žörf fyrir svona vernd, misjafnar įstęšur til aš krefjast hennar og misjöfn tök į aš verja sig sjįlfir. Žaš er žvķ ekki jafn rķk įstęša til aš koma žessari vernd į meš sameiginlegum lögum, en įstęša eigi aš sķšur. 

Meš rafmagn gildir allt öšru mįli. Rafmagn fer ekki yfir landamęri nema žjóširnar hafi komiš sér saman um aš tengja rafkerfi sķn og raforkuflutningar eru undir fullri stjórn stofnana viškomandi rķkja. Įstęšan fyrir setningu sameiginlegra laga um raforkuvišskipti er sś ein, aš stjórn ESB telur hagkvęmara aš lįta eina stofnun stjórna öllu sem viš kemur raforkuvišskiptum milli landa innan sambandsins. Ķsland er ótengt viš önnur lönd og sżnt hefur veriš fram į, aš žörf er į aš hafa önnur grundvallar atriši į ķ heišri į markaši hér en gildir ķ orkukerfi ESB. Žaš er žvķ algerlega óskiljanlegt hvers vegna viš eigum aš innfęra lög ESB um višskipti meš rafmagn. Eina sjįanlega įstęšan sem hęgt vęri aš heimfęra er draumurinn: "Eitt rķkjasamband, ein regla, ein forsętisnefnd" 

Öll krefjast žessi lög višmikillar skżrslugeršar fyrir stjórnvöld ESB, svo hęgt sé aš greina virkni žeirra hér į landi. Žegar sett er upp leppstofnun fyrir ESB, žaš er stofnun sem er svo óhįš stjórnvöldum, aš hśn mį hvorki žiggja né leita fyrirmęla frį neinu innlendu stjórnvaldi og hefur fjįrveitingar sķnar beint frį Alžingi, žį eru fyrirmęli ķ lögunum um hvaš skuli teljast verkefni stofnunarinnar og leišbeiningar frį ESB um hvernig skżrslur skuli geršar. Fįi stofnuninn ekki nęgar fjįrveitingar til aš skżrslur hennar verši óašfinnanlegar getur forsętisnefndin aš sjįlfsögšu beitt sér og krafist śrbóta. Sś krafa hlżtur aš lenda į Alžingi, sem hefur ekkert um žessa skżrslugerš aš segja annaš en veita fé. Er ekki žarna smį lżšręšishalli ķ višbót viš žaš sem fyrir er? 

Į sama tķma eru annir rįšuneyta viš innleišingu og žżšingu į tilskipunum og reglugeršum ESB oršiš svo miklar aš vöxtum, aš lög į borš viš žau sem nefnd eru hér komast ekki fyrir Alžingi fyrr en svo seint, aš hvorki gefst tķmi fyrir stofnanir žjóšfélagsins aš veita naušsynlegar umsagnir, né Alžingi sjįlft aš yfirfara hin nżju lög į višunandi hįtt. Ekki gefst tķmi til raunhęfs kostnašarmats og viršast starfsmenn rįšuneyta ófęrir um, aš leggja faglegt mat į afleišingar laganna og bęši ófęrir um aš kynna sér og óviljugir aš ręša faglega įhrif žeirra. Žarna viršist vera aš koma upp blind hlżšni viš boš ESB. 

Yfirleitt eru žżšingar į lögum ESB samžykktar ķ kippum og įn allrar umręšu ķ fjölmišlum. Nś eru žegnar žjóšfélagsins hver og einn aš lögum skyldur til aš vita sjįlfur hvaša lagafyrirmęli gilda um hegšun hans, en fréttir samt ekkert af žessum breytingum nema žį ķ gegnum lögfręšing sinn hafi žegninn rįš į slķkum. Žegnar landsins hafa annaš aš gera en lesa Lögbirting ķ žaula alla daga. Žeir vakna svo upp viš žaš einn góšan vešurdag, aš hér er komiš upp allt annaš lagaumhverfi en žjóšin taldi vera, en žaš er einmitt sś žróun sem virtir fręšimenn į borš viš Stefįn Mį Stefįnsson og Björgu Thorarensen hafa varaš sterklega viš. 

Ķsland er smįžjóš sem bżr ķ erfišu landi og žarf aš eyša hlutfallslega meira fé en ašrar žjóšir ķ ķ hluti eins og aš tryggja samgöngur milli žegna sinna, rękta jöršina og yfirvinna fjarlęgš til markaša. Žessi žjóš hefur ekki efni į öllu žvķ skrifstofuveldi sem nśverandi umfang į sambandi okkar viš ESB krefst. Žegar svo fariš er aš glitta ķ drauminn um eitt rķkjasamband, eina reglu og eina forsętisnefnd hjį embęttismönnum skrifstofuveldisins, žį er žaš kvķšavęnlegt.


Į hverju byggja stóru Borgarlķnudraumarnir

UmferšOgTafir1Eftir žvķ sem umręšu um Borgarlķnu vindur fram, žį viršast žaš kristallast ę skķrar śt, aš megin undirstöšur hinna stóru drauma um Borgarlķnu eru tvęr, óskhyggja og fręšilegur misskilningur.

Óskhyggjan kemur fram ķ hinum gamalkunna draumi vinstri manna, aš śtrżma einkabķlnum śr umferšinni ķ Reykjavķk og trś žeirra į žennan draum sést af žvķ hvernig žeir draga jafnan lappirnar žegar kemur aš stórum fjįrfestingum sem greiša eiga fyrir umferš. Žetta hefur oršiš til žess, aš innan Reykjavķkur eru nś fjölmörg gatnamót, žar sem tjón vegna umferšaslysa og óhappa er meš žvķ hęsta į landinu og męlist kostnašur tjónanna ķ hundrušum milljóna króna į įri į hverju žeirra. Žeim hefur hingaš til tekist aš loka augunum fyrir afleišingum lappadrįttar sķns og žar į er engin breyting ķ augsżn.

Hinn fręšilegi misskilningurinn kemur best fram ķ mįlflutningi Hjįlmars Sveinssonar borgarfulltrśa formanns umhverfis- og skipulagsrįšs. Misskilningurinn er fólgin ķ žvķ, aš hann telur žaš ekki valda neinum samfélagslegum skaša aš minnka umferš bķla meš žvķ til dęmis aš fękka akreinum į umferšagötum. Mįli sķnu til stušnings bendir hann į žį stašreynd, aš umferšin lagar sig ętķš aš hinum nżju ašstęšum og heldur bara įfram žrįtt fyrir hrakspįr um aš allt fari ķ hnśt. Žetta žakkar hann įhrifum žess sem į ensku nefnist „induced demand“ og hann nefnir tilbśna eftirspurn į Ķslensku. Žetta segir hann aš komi fram ķ žvķ, aš aukiš framboš į vegum leiši af sér aukna eftirspurn ķ formi meiri umferšar. Beint liggur žį viš, aš lķta į žaš śt frį sjónarmišum hagfręšinnar į žann hįtt sem bķlstjóri einkabķls gęti gert.  

Til aš lķta į samspil frambošs og eftirspurnar ķ umferš žurfum fyrst aš setja upp hnitakerfi, žar sem lįrétti įsinn tįknar neyslu og lóšrétti įsinn kostnaš eša greišsluvilja. Fyrst neyslan. Žegar bķlstjóri ekur śt ķ umferšina į vegi tekur bķllinn žar įkvešiš rżmi. Neyslan er ķ žvķ fólgin, aš leggja hald į žetta rżmi, hér nefnt umferšarżmi. Eftir žvķ sem umferšin vex, žį hęgir į henni og meira er nżtt af tiltęku rżmi. Kostnašur bķlstjórans er aš hans mati hįšur žvķ hve mikiš hann tefst ķ umferšinni og žvķ hęgt aš nota umferšatafir sem męlikvarša į kostnaš og žar meš greišsluvilja bķlstjórans. Sķšan mį gefa sér, aš veginn eša mannvirkiš megi hanna til aš bera tiltekna umferš meš tilteknum töfum žannig, aš fyrir hvern staš sé til einhlķtt samband milli tafa og žess kostnašar sem lagšur er ķ veginn. Ķ framhaldi af žessu mį draga upp ferla frambošs og eftirspurnar. Ef um er aš ręša beinan veg er žó einfaldast aš hugsa sér samhengiš milli žess fjölda sem er į veginum ķ einu og tķmans sem tekur aš keyra hann allan.

Samspil umferšar og umferšabętandi framkvęmda er bżsna flókiš mįl. Hér er reynt aš lķta į žaš śt frį sjónarmišum hagfręšinnar į žann hįtt sem bķlstjóri einkabķls gęti gert. Sérhver bķlstjóri hagar sér ķ umferšinni ķ samręmi viš žann kostnaš sem hann sér. Segjum aš neysla umferšarżmis og umferšatafir sé eins og lżst er ķ punkti A į myndinni hér aš ofan. Svęšiš ofan viš lįrétti lķnuna gegnum punkt A og undir eftirspurnarferlinum er tališ vera samfélagslegur hagnašur.

Nś dęmum viš įstandiš ķ punkti A óžolandi, žaš er aš segja viš įkvešum aš bęta viš akrein. Žar meš liškast fyrir umferšinni og žį flyst frambošsferillinn sem įšur lį gegnum A til hęgri og liggur nś gegnum B. Sama gerist meš eftirspurnarferilinn, žvķ fleiri bķlar komast nś fyrir įšur en sama kostnaši er nįš. Bķlstjórum, sem žola žęr tafir sem eru ķ punkti A eša hęrri fjölgar žó ekki strax, heldur flykkjast aš bķlstjórar sem nżta sér lęgri kostnaš og umferšarįstandiš fęrist ķ žaš horf sem lżst er meš punkti C. Sś fjölgun sem veršur viš žetta er žaš sem menn kalla „induced demand“, sem er tiltölulega hröš fjölgun į stuttum tķma. žarna er veriš aš fullnęgja eftirspurn eftir mjög ódżru umferšarrżmi, huganlega svo ódżru, aš žaš mį kalla sóun aš koma til móts viš žaš. Bķlstjórum sem žola hęrri kostnaš fer žó fjölgandi eftir žvķ sem fólksfjöldi į svęšinu vex, margir žeirra sętta sig viš miklar tafir og żta žį hinum nżkomnu burt. Įstandiš fęrist žį frį C til B og er žį oršiš óžolandi į nżjan leik og öll hugsanleg sóun horfin, en samfélagslegur hagnašur hefur aukist.

Aš žvķ er best veršur séš, žį er algengt aš lķta į „induced demand“ sem eiginlega neyslusóun og mönnum hęttir til aš lķta svo į, aš žar sem įstandiš versnar ekki mikiš žótt hin nżja akrein sé fjarlęgš aftur og įstandiš fęrist til baka frį B til A, žį sé eingöngu veriš aš minnka sóun, en žetta er misskilningur. Sóuninni hefur žegar veriš śtrżmt af veršmętari umferš, eins og umferš flutningabķla sem er naušsynleg til aš halda starfsemi fyrirtękja ķ samfélaginu gangandi.

Žetta er sį fręšilegi misskilningur sem lesa mį śr mįlflutningi Hjįlmars Sveinssonar og bergmįlar ķ mįlflutningi žeirra sem vilja sjį žį framkvęmd sem fyrst. En žar viršist lķka gęta annars misskilnings, sem er sį, aš almenningssamgöngur geti komiš ķ staš bķlaumferšir, en svo er ekki. Strętó er ekki nżttur til vöruflutninga og kemur eingöngu ķ staš einkabķlsins til fólksflutninga į afmörkušum svęšum.  

Samgöngur er žaš sem nśtķma žjóšfélag byggir į framleišni sķna og velferš žegnanna. Samgöngur hafa veruleg įhrif į byggšažróun og lķka žróun borga. Borgarlķna er veruleg fjįrfesting, sem ętlaš er aš taka allt aš tvö įrtugi, en į hinn bóginn eru tveir įratugir sķšan Reykjavķk fór fyrst aš draga lappirnar ķ fjįrfestingum ķ umferšamannvirkjum. Žaš er žvķ hugsanleg hętta į, aš meš sama įframhaldi muni koma tķmabil žegar hvorugt kerfiš hefur višunandi virkni og hnignun hefjist į einhverjum svęšum ķ Reykjavķk. Hefjist slķk žróun getur oršiš erfitt aš snśa aftur af žeirri braut.

Ekkert er hęgt aš įlykta eftir žessari athugun um žjóšhagslegan arš af flutningum meš bķlum um vegi, en sį aršur kemur helst fram ķ framleišslu ķ žjóšfélaginu.


Borgarlķnuumręšan

Žaš er nś ekki ķkja langt sķšan ritskśmur žessi fór aš śtbreiša skošanir sķnar į netinu, varlega ķ fyrstu, enda komu žį engin mótmęli sem heitiš gat neinssašar frį, bara hvatning. Žetta įtti žó eftir aš breytast. Skśmurinn geršist djarfari, vakti ašra netbśa fjótt til andsvara og hefur nś aš lķkum fengiš į sig stimpi, ef ekki marga slķka fyrir sérvisku og kreddufestu. 'Sic transit gloria mundi!

Ritskśmurinn leiddist sķšan śt ķ žaš, aš fara aš tjį sig į sķšu žar sem rętt var um Borgarlķnu og fęršist nś fjör ķ leikinn. Nś skyldi sżna, aš hér rķkti vķšsżniš og rökhyggjan og enginn skortur skyldi vera į uppbyggjandi athugasemdum. Hmmm! Fljótlega hröklašist fuglręfillinn śt ķ horn undan athugasemdum eins og Sannašu mįl žtt", "Komdu meš heimild", "Lestu žetta" og svo framvegis. Aumingja ritskśmurinn įtti ekki nema eitt rįš, aš mynda sér skošun ķ kvelli og ybba sķšan gogg af öllum mętti mešan hann tók pólinn ķ hęšina. 

Ķ ljós kom, aš af nokkur hundruš mešlimum sķšunnar voru fįir aš tjį sig, flestir žeirra meš fast mótašar skošanir og af žeim margir sem ekki vildu ręša mįlin, ašeins lįta sķna skošun yfirgnęfa. Hęst lét žó ķ bergmįlshellinum.

Borgarlķnan er mįl, sem žróaš er hjį samtökum sveitarfélaga į höfušborgarsvęšinu. Žetta eru 6 sveitarfélög meš žaš langstęrsta, Reykjavķk ķ broddi fylkingar. Hinum 5 minni stjórna aš sögn sjįlfstęšismenn, en Reykjavķk stjórnar vinstri meirihluti undir forystu samfylkngarmannsins Dags B Eggertssonar, sem ķ žessu mįli styšst mikiš viš félaga sinn ķ borgaratjórn, Hjįlmar Sveinsson. Kynning malsins og įbyrgš lent fyrst į žessum mönnum. 

Žetta mįl er spunniš śr tveim žįttum. Sį fyrr er gamall draumur um skjólgóša borg meš mannlķf į götum og bķla ķ bakgrunni, meš latttetorg į götuhornum žar sem sólin er ekki jafn velkomin skugganum, hvar sitja lepjandi listamenn fremjandi list hver fyrir annan. Žetta var hinn fjarlęgi draumur hvers einasta ķslendings sem hafši keypt sér bķldruslu svo hann mętti komast śt į lóš sķna i śthverfi og byggt žar hśs sitt. Fyrst var flutt inn ķ hrįa steypuna, pśssaš og mįlaš og garšurinn ręktašur žar til upp var risin glęsihöll meš kartöflubeš ķ bakgaršinum og krakkana kjagandi ķ kring og aušvitaš engin tķmi fyrir drauminn. Flestir telja nś draum žennan óraunsęjan, nema hópur vinstri manna sem enn sér hann ķ hillingum og eiga nś sķna fulltrśa ķ borgarstjórn ķ žeim Degi og Hjįlmari.

Hinn žįtturinn kemur frį vaxandi umferšateppum į samgönguęšum ķ Reykjavķk sem hindrar ķbśa grannbęjanna ķ žvķ aš komast til vinnu sinnar og börn žeirra ķ aš komast til skóla. Žarna er augljóslega žörf į betri almenningssamgöngum og jafn augljóst er, aš žęr verša aš fį meira rżmi į vegum. Ķ žessum žętti speglast hin upphaflega Borgarlķnuhugmynd.

Žessir žęttir spunnust saman og śr varš hrein ógn. Allt aš 200 milljarša fjįrfesting ķ léttlest, ekki bara milli Reykjavķkur og grannbęjanna, heldur einnig innan Reykjavķkur. Žessu fylgdi breytt skipulag og žétting byggšar umhverfis breytt mannlķf kringum glęsilegar bišstöšvar lestar eša hrašvagna. Žaš fyrsta sem vakti athyglina var žó ekki žetta, heldur hinn skefjalausi glansmyndaįróšur og framsetning į tölum sem hlutu aš villa um fyrir hverjum žeim sem reyndi aš bera žęr saman, eins og  greinilega var ętlast til.

Ķ žessum upprunalegu kynningum fęddust svo umręšupunktar og slagorš sem hafa bergmįlaš į vefnum sķšan. Žar mį nefna hluti eins og aš breyta žurfi Reykjavķk śr žeirri bķlaborg sem hśn er, aš vegna Borgarlķnu muni sparast stórkostlegir fjįrmunir ķ umferšamannvirkjum eins og mislęgum gatnamótum, aš žjóšin muni af sömu įstęšu spara ógrynni fjįr meš minni bķlakaupum og žaš hafi veriš stórkostle mistök į sķnum tķma aš skipuleggja Reykjavķk sem bķlaborg.

Fyrst ķ umręšunni var auglżsingaskżrslum um Borgarlķnu skvett fram įsamt samskonar efni erlendis frį ķ löngum bunum. Allt fer žetta samt žverrandi nema bergmįliš og frį sumum sést oršiš ekkert nema bergmįl og hnjóš į žį sem eru annarrar skošunar. Žessir sķšustu hafa žó heldur oršiš minna įberandi og komiš ašrir sem eru nęgilega ósammįla til aš ręša mįlin, en nś meš sżn į fleiri sjónarmiš. Žeta er lķklega žaš sem kallast aš umręšan žroskist.

Hvaš varšar Borgarlķnuna sjįlfa, žį hefur hśn solķtiš breist. Hin dżra léttlest er ekki lengur upp į boršum og komiš er ķ ljós, aš Borgarlķnan kemur ekki alfariš ķ staš żmissa umferšamannvirkja. Hśn er smįtt og smįtt aš fęrast nęr sinni upprunalegu hógvęru hudmynd, aš flytja fólk į milli staša į hagkvęman hįtt, en žangaš er nokkur spölur enn. Žaš hins vegar, hvernig žeir félagar Dagur og Hjįlmar hafa stżrt mįlum hefur valdiš žvi, aš sennilega er töluvert erfišara fyrir okkur aš takast į viš žaš, aš hakda annarri umferš gangandi mešan viš innleišum einhvers konar Borgarlķnu nś en var fyrir 5 įrum sķšan. Sennilega veršum viš aš taka svona 3 til 5 įr ķ, aš nį stöšunni upp ķ višunandi horf og įtta okkur betur į framtķšinni.

  


Um bloggiš

Elías B Elíasson

Höfundur

Elías B Elíasson
Elías B Elíasson
Verkfręšingur
Aprķl 2021
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nżjustu myndir

  • Framtið3
  • Framtið2
  • Framtið1
  • Framtið3
  • Framtið2

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (17.4.): 1
  • Sl. sólarhring: 1
  • Sl. viku: 2
  • Frį upphafi: 1470

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 2
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband