Aš selja ofan af sér vald yfir landinu undir fótum okkar

Ķ Reykjavķkurbréfi morgundagsins gat höfundur žess, aš nżlega hefši žaš veriš į dagskrį fundar ķ bśstaš forsętisrįšherra į Žingvöllum, aš undirbśa breytingar į stjórnarskrį  žannig aš aušveldara vęri aš ganga ķ ESB. Žetta vakti mér ugg. Ekki vegna žess, aš ętlunin vęri aš ganga ķ ESB sem fyrst, heldur hins, aš ętlunin vęri aš breyta stjórnarskrį ķ žį įtt, aš aušveldara yrši aš samžykkja valdaframsal og žar meš żmsar tilskipanir ESB į Alžingi, įn žess aš stjórnarskrįin žvęldist fyrir.

Ķ fréttum undanfariš hefur nokkuš veriš sagt frį kaupum śtlendra fjįrfesta į bśjöršum žar sem laxveiširéttindi eru ķ góšum veišiįm, eša žar sem vęnlegt er aš reisa hótel og hafa ofan af fyrir feršamönnum. Ljóst er af fréttum, aš margir horfa uggandi į žessa žróun, enda sagt aš erlendir ašilar eigi oršiš um žrišjung af landbśnašarjöršum Ķslands. Žaš hefši veriš aušvelt, žegar gengiš var til samninga um EES aš setja einhverjar skoršur eins og kvašir um bśsetu į kaupendur jarša eins og tķškast ķ öšrum löndum, en žį var forsjįin ekki fyrir hendi. Žaš viršist einnig af sem įšur var, žegar allt var gert sem hęgt var til aš hindra kķnverskan fjįrfesti ķ aš kaupa eina stęrstu jörš landsins og žaš tókst.

Hraši žessarar žróunar jókst žegar feršamannastraumurinn fór stjórnlaust vaxandi og enn hafa yfirvöld ekki nįš tökum į atburšarįsinni ķ žeim atvinnuvegi. Žarna er žó ekki stjórnvöldum einum um aš kenna. Forsprakkar greinarinnar eiga einnig verulega sök meš žvķ žeir hafa af skammsżni žvęlst fyrir öllum tilraunum stjórnvalda til aš afla tekna af žessum atvinnuvegi svo žau geti komiš viš einhverju skipulagsvaldi og lįtiš fé fylgja til uppbyggingar naušsynlegra innviša. Nś eru žessir sömu forsprakkar aš missa tękifęrin śr höndum sér til erlendra fjįrfesta sem hafa ótakmörkuš fjįrrįš.

Į sama tķma viršist žaš helsta įhugamįl nįttśruverndarsinna, aš koma undir sķna stjórn öllu ósnertu vķšerni landsins ķ nafni frišunar svo žaš verši ekki virkjaš, en horfa fram hjį žvķ, aš klossaklęddir fętur feršamanna geta slitiš landi ekki sķšur en bķldekkin séu žeir nógu margir. Žessir feršamenn viršast aukin heldur lķta svo į, aš į ósnertu vķšerni geti žeir hent rusli og gengiš örna sinna aš vild og gera reyndar engan greinarmun į ósnertu vķšerni og ręktarlandi bęnda ef žvķ er aš skipta.

Nįttśruverndarmenn sjį heldur engin tękifęri ķ žvķ, aš hafa aršbęra virkjun viš eša inni į frišlendum, žar sem skylda mętti virkjunarašilinn til aš styšja viš tjaldstęši, feršamannaskįla og ašra ašstöšu og létta žannig verulegu įlagi af öšrum hlutum frišlandsins.

Meš samžykkt orkupakka ESB, sem stjórnvöld hafa nś oršiš aš fresta ķ nokkra mįnuši fęrist žessa sama hętta yfir orkuaušlindir Ķslendinga, aš erlendir fjįrfestar muni sękjast eftir ašgangi aš aušlindum og virkjunum um leiš og orkuverš į Ķslandi fer aš hękka. Hruniš setti aš vķsu žśfu ķ braut žeirrar žróunar, en hękkandi orkuverš meš markašsvęšingu og tengingu meš sęstreng mun til lengri tķma slétta aftur žį žśfuna.

Žaš, hvort öll žessi óforsjį stafar af óskum valdamikilla ašila ķ žjóšfélaginu um aš žrżsta okkur inn ķ ESB, hvort stjórnvöld hafi ekki tķma til aš hugsa žessi mįl vegna anna viš aš innleiša tilskipanir ESB, eša hvort um er aš ręša hreinan heimóttarskap getur legiš milli hluta. Žaš viršist alla vega liggja meira į aš gera rįšstafanir til aš stjórnvöld žurfi ekki ętķš aš missa śr höndum sér stjórn į allri atburšarįs varšandi nżtingu žessa lands, sem er heimkynni okkar fremur en undurbśa aušveldara afsal į rétti til landsins og veršmęta žess til erlendra fjįrfesta.


Eitt rķkjasamband, ein regla, ein forsętisnefnd

Eftir žvķ sem įrin lķša finnst manni draumar helstu stjórnenda og stefnumótenda ESB sękja meir og meir ķ žį hugsżn sem ofanritašur titill lżsir og žessir draumar endurspeglast bęši ķ žeim višbrögšum sem sjįst žegar einhver ógn gerir vart viš sig og žvķ hvernig reynt er aš gera EFTA löndin eins lķk ESB og hęgt er, en žar ręšur ESB feršinni. Sķfellt oftar heyrast talsmenn ESB segja, viš žurfum aš žjappa okkur saman og fela leištogum okkar meiri völd. Hvaš okkur į hręrir į stjórnarskrįin aš leggja lķnurnar um žaš, hve mikil völd mį framselja til rįšamanna annarra landa, en ķ ljósi sķšustu atburša į žessu sviši mį spyrja hvort hśn sé raunverulega virk lengur. 

Žegar žetta er ritaš er nżlokiš fyrir Alžingi mešferš frumvarps um persónuvernd, sem innleišir lög ESB um žetta mįl. Žessi lög munu aš margra mati stangast į viš Ķslenska stjórnarskrį aš žvķ leyti, aš žau fela erlendri stofnun dómsvald į Ķslandi. Önnur lög eru ķ bķgerš, en žaš eru lög um verslun meš raforku, sem hafa sömu annmarka og hin fyrri. Fyrir fįum įrum voru einnig stašfest lög sem hafa žessa sömu annmarka, en žaš eru lög um mešferš fjįrmagns. Žótt löginn hafi öll žennan sama galla ķ mismiklum męli, žį er ešli žess sem žau fjalla um misjafnt og misjöfn žörf į aš samręma löggęslu rķkja meš žessum hętti. 

Žjóšir heims eru sjįlfstęšar og hafa kringum sig landamęri svo hafa megi stjórn į fólki og varningi sem fer inn og śt śr viškomandi žjóšrķki. Einn er žó sį hlutur sem ekki er unnt aš hafa stjórn į meš žessari ašferš, en žaš er fjįrmagn. Fjįrmagn, eša réttara sagt eigendur žess leita aš bestu tękifęrunum til įvöxtunar og virša žį engin landamęri. Fyrir žvķ er ešlilegt, aš rķkin leiti leiša  til aš sameinast um lög og ašrar ašferšir til aš hindra svik og hverskonar misbeitingu fjįrmagns. 

Persónuvernd er vaxandi krafa fólks ķ hinum vestręna heimi og beinist ekki hvaš sķst gegn hringsóli persónuupplżsinga į netmišlun og notkun žeirra til aš hafa įhrif į skošanamyndun. Žaš skiptir einstakling į Ķslandi aušvitaš minna mįli hvert oršspor hann hefur ķ Rśmenķu en hér heima auk žess sem einstaklingar ķ žessum löndum hafa misjafna žörf fyrir svona vernd, misjafnar įstęšur til aš krefjast hennar og misjöfn tök į aš verja sig sjįlfir. Žaš er žvķ ekki jafn rķk įstęša til aš koma žessari vernd į meš sameiginlegum lögum, en įstęša eigi aš sķšur. 

Meš rafmagn gildir allt öšru mįli. Rafmagn fer ekki yfir landamęri nema žjóširnar hafi komiš sér saman um aš tengja rafkerfi sķn og raforkuflutningar eru undir fullri stjórn stofnana viškomandi rķkja. Įstęšan fyrir setningu sameiginlegra laga um raforkuvišskipti er sś ein, aš stjórn ESB telur hagkvęmara aš lįta eina stofnun stjórna öllu sem viš kemur raforkuvišskiptum milli landa innan sambandsins. Ķsland er ótengt viš önnur lönd og sżnt hefur veriš fram į, aš žörf er į aš hafa önnur grundvallar atriši į ķ heišri į markaši hér en gildir ķ orkukerfi ESB. Žaš er žvķ algerlega óskiljanlegt hvers vegna viš eigum aš innfęra lög ESB um višskipti meš rafmagn. Eina sjįanlega įstęšan sem hęgt vęri aš heimfęra er draumurinn: "Eitt rķkjasamband, ein regla, ein forsętisnefnd" 

Öll krefjast žessi lög višmikillar skżrslugeršar fyrir stjórnvöld ESB, svo hęgt sé aš greina virkni žeirra hér į landi. Žegar sett er upp leppstofnun fyrir ESB, žaš er stofnun sem er svo óhįš stjórnvöldum, aš hśn mį hvorki žiggja né leita fyrirmęla frį neinu innlendu stjórnvaldi og hefur fjįrveitingar sķnar beint frį Alžingi, žį eru fyrirmęli ķ lögunum um hvaš skuli teljast verkefni stofnunarinnar og leišbeiningar frį ESB um hvernig skżrslur skuli geršar. Fįi stofnuninn ekki nęgar fjįrveitingar til aš skżrslur hennar verši óašfinnanlegar getur forsętisnefndin aš sjįlfsögšu beitt sér og krafist śrbóta. Sś krafa hlżtur aš lenda į Alžingi, sem hefur ekkert um žessa skżrslugerš aš segja annaš en veita fé. Er ekki žarna smį lżšręšishalli ķ višbót viš žaš sem fyrir er? 

Į sama tķma eru annir rįšuneyta viš innleišingu og žżšingu į tilskipunum og reglugeršum ESB oršiš svo miklar aš vöxtum, aš lög į borš viš žau sem nefnd eru hér komast ekki fyrir Alžingi fyrr en svo seint, aš hvorki gefst tķmi fyrir stofnanir žjóšfélagsins aš veita naušsynlegar umsagnir, né Alžingi sjįlft aš yfirfara hin nżju lög į višunandi hįtt. Ekki gefst tķmi til raunhęfs kostnašarmats og viršast starfsmenn rįšuneyta ófęrir um, aš leggja faglegt mat į afleišingar laganna og bęši ófęrir um aš kynna sér og óviljugir aš ręša faglega įhrif žeirra. Žarna viršist vera aš koma upp blind hlżšni viš boš ESB. 

Yfirleitt eru žżšingar į lögum ESB samžykktar ķ kippum og įn allrar umręšu ķ fjölmišlum. Nś eru žegnar žjóšfélagsins hver og einn aš lögum skyldur til aš vita sjįlfur hvaša lagafyrirmęli gilda um hegšun hans, en fréttir samt ekkert af žessum breytingum nema žį ķ gegnum lögfręšing sinn hafi žegninn rįš į slķkum. Žegnar landsins hafa annaš aš gera en lesa Lögbirting ķ žaula alla daga. Žeir vakna svo upp viš žaš einn góšan vešurdag, aš hér er komiš upp allt annaš lagaumhverfi en žjóšin taldi vera, en žaš er einmitt sś žróun sem virtir fręšimenn į borš viš Stefįn Mį Stefįnsson og Björgu Thorarensen hafa varaš sterklega viš. 

Ķsland er smįžjóš sem bżr ķ erfišu landi og žarf aš eyša hlutfallslega meira fé en ašrar žjóšir ķ ķ hluti eins og aš tryggja samgöngur milli žegna sinna, rękta jöršina og yfirvinna fjarlęgš til markaša. Žessi žjóš hefur ekki efni į öllu žvķ skrifstofuveldi sem nśverandi umfang į sambandi okkar viš ESB krefst. Žegar svo fariš er aš glitta ķ drauminn um eitt rķkjasamband, eina reglu og eina forsętisnefnd hjį embęttismönnum skrifstofuveldisins, žį er žaš kvķšavęnlegt.


Į hverju byggja stóru Borgarlķnudraumarnir

UmferšOgTafir1Eftir žvķ sem umręšu um Borgarlķnu vindur fram, žį viršast žaš kristallast ę skķrar śt, aš megin undirstöšur hinna stóru drauma um Borgarlķnu eru tvęr, óskhyggja og fręšilegur misskilningur.

Óskhyggjan kemur fram ķ hinum gamalkunna draumi vinstri manna, aš śtrżma einkabķlnum śr umferšinni ķ Reykjavķk og trś žeirra į žennan draum sést af žvķ hvernig žeir draga jafnan lappirnar žegar kemur aš stórum fjįrfestingum sem greiša eiga fyrir umferš. Žetta hefur oršiš til žess, aš innan Reykjavķkur eru nś fjölmörg gatnamót, žar sem tjón vegna umferšaslysa og óhappa er meš žvķ hęsta į landinu og męlist kostnašur tjónanna ķ hundrušum milljóna króna į įri į hverju žeirra. Žeim hefur hingaš til tekist aš loka augunum fyrir afleišingum lappadrįttar sķns og žar į er engin breyting ķ augsżn.

Hinn fręšilegi misskilningurinn kemur best fram ķ mįlflutningi Hjįlmars Sveinssonar borgarfulltrśa formanns umhverfis- og skipulagsrįšs. Misskilningurinn er fólgin ķ žvķ, aš hann telur žaš ekki valda neinum samfélagslegum skaša aš minnka umferš bķla meš žvķ til dęmis aš fękka akreinum į umferšagötum. Mįli sķnu til stušnings bendir hann į žį stašreynd, aš umferšin lagar sig ętķš aš hinum nżju ašstęšum og heldur bara įfram žrįtt fyrir hrakspįr um aš allt fari ķ hnśt. Žetta žakkar hann įhrifum žess sem į ensku nefnist „induced demand“ og hann nefnir tilbśna eftirspurn į Ķslensku. Žetta segir hann aš komi fram ķ žvķ, aš aukiš framboš į vegum leiši af sér aukna eftirspurn ķ formi meiri umferšar. Beint liggur žį viš, aš lķta į žaš śt frį sjónarmišum hagfręšinnar į žann hįtt sem bķlstjóri einkabķls gęti gert.  

Til aš lķta į samspil frambošs og eftirspurnar ķ umferš žurfum fyrst aš setja upp hnitakerfi, žar sem lįrétti įsinn tįknar neyslu og lóšrétti įsinn kostnaš eša greišsluvilja. Fyrst neyslan. Žegar bķlstjóri ekur śt ķ umferšina į vegi tekur bķllinn žar įkvešiš rżmi. Neyslan er ķ žvķ fólgin, aš leggja hald į žetta rżmi, hér nefnt umferšarżmi. Eftir žvķ sem umferšin vex, žį hęgir į henni og meira er nżtt af tiltęku rżmi. Kostnašur bķlstjórans er aš hans mati hįšur žvķ hve mikiš hann tefst ķ umferšinni og žvķ hęgt aš nota umferšatafir sem męlikvarša į kostnaš og žar meš greišsluvilja bķlstjórans. Sķšan mį gefa sér, aš veginn eša mannvirkiš megi hanna til aš bera tiltekna umferš meš tilteknum töfum žannig, aš fyrir hvern staš sé til einhlķtt samband milli tafa og žess kostnašar sem lagšur er ķ veginn. Ķ framhaldi af žessu mį draga upp ferla frambošs og eftirspurnar. Ef um er aš ręša beinan veg er žó einfaldast aš hugsa sér samhengiš milli žess fjölda sem er į veginum ķ einu og tķmans sem tekur aš keyra hann allan.

Samspil umferšar og umferšabętandi framkvęmda er bżsna flókiš mįl. Hér er reynt aš lķta į žaš śt frį sjónarmišum hagfręšinnar į žann hįtt sem bķlstjóri einkabķls gęti gert. Sérhver bķlstjóri hagar sér ķ umferšinni ķ samręmi viš žann kostnaš sem hann sér. Segjum aš neysla umferšarżmis og umferšatafir sé eins og lżst er ķ punkti A į myndinni hér aš ofan. Svęšiš ofan viš lįrétti lķnuna gegnum punkt A og undir eftirspurnarferlinum er tališ vera samfélagslegur hagnašur.

Nś dęmum viš įstandiš ķ punkti A óžolandi, žaš er aš segja viš įkvešum aš bęta viš akrein. Žar meš liškast fyrir umferšinni og žį flyst frambošsferillinn sem įšur lį gegnum A til hęgri og liggur nś gegnum B. Sama gerist meš eftirspurnarferilinn, žvķ fleiri bķlar komast nś fyrir įšur en sama kostnaši er nįš. Bķlstjórum, sem žola žęr tafir sem eru ķ punkti A eša hęrri fjölgar žó ekki strax, heldur flykkjast aš bķlstjórar sem nżta sér lęgri kostnaš og umferšarįstandiš fęrist ķ žaš horf sem lżst er meš punkti C. Sś fjölgun sem veršur viš žetta er žaš sem menn kalla „induced demand“, sem er tiltölulega hröš fjölgun į stuttum tķma. žarna er veriš aš fullnęgja eftirspurn eftir mjög ódżru umferšarrżmi, huganlega svo ódżru, aš žaš mį kalla sóun aš koma til móts viš žaš. Bķlstjórum sem žola hęrri kostnaš fer žó fjölgandi eftir žvķ sem fólksfjöldi į svęšinu vex, margir žeirra sętta sig viš miklar tafir og żta žį hinum nżkomnu burt. Įstandiš fęrist žį frį C til B og er žį oršiš óžolandi į nżjan leik og öll hugsanleg sóun horfin, en samfélagslegur hagnašur hefur aukist.

Aš žvķ er best veršur séš, žį er algengt aš lķta į „induced demand“ sem eiginlega neyslusóun og mönnum hęttir til aš lķta svo į, aš žar sem įstandiš versnar ekki mikiš žótt hin nżja akrein sé fjarlęgš aftur og įstandiš fęrist til baka frį B til A, žį sé eingöngu veriš aš minnka sóun, en žetta er misskilningur. Sóuninni hefur žegar veriš śtrżmt af veršmętari umferš, eins og umferš flutningabķla sem er naušsynleg til aš halda starfsemi fyrirtękja ķ samfélaginu gangandi.

Žetta er sį fręšilegi misskilningur sem lesa mį śr mįlflutningi Hjįlmars Sveinssonar og bergmįlar ķ mįlflutningi žeirra sem vilja sjį žį framkvęmd sem fyrst. En žar viršist lķka gęta annars misskilnings, sem er sį, aš almenningssamgöngur geti komiš ķ staš bķlaumferšir, en svo er ekki. Strętó er ekki nżttur til vöruflutninga og kemur eingöngu ķ staš einkabķlsins til fólksflutninga į afmörkušum svęšum.  

Samgöngur er žaš sem nśtķma žjóšfélag byggir į framleišni sķna og velferš žegnanna. Samgöngur hafa veruleg įhrif į byggšažróun og lķka žróun borga. Borgarlķna er veruleg fjįrfesting, sem ętlaš er aš taka allt aš tvö įrtugi, en į hinn bóginn eru tveir įratugir sķšan Reykjavķk fór fyrst aš draga lappirnar ķ fjįrfestingum ķ umferšamannvirkjum. Žaš er žvķ hugsanleg hętta į, aš meš sama įframhaldi muni koma tķmabil žegar hvorugt kerfiš hefur višunandi virkni og hnignun hefjist į einhverjum svęšum ķ Reykjavķk. Hefjist slķk žróun getur oršiš erfitt aš snśa aftur af žeirri braut.

Ekkert er hęgt aš įlykta eftir žessari athugun um žjóšhagslegan arš af flutningum meš bķlum um vegi, en sį aršur kemur helst fram ķ framleišslu ķ žjóšfélaginu.


Borgarlķnuumręšan

Žaš er nś ekki ķkja langt sķšan ritskśmur žessi fór aš śtbreiša skošanir sķnar į netinu, varlega ķ fyrstu, enda komu žį engin mótmęli sem heitiš gat neinssašar frį, bara hvatning. Žetta įtti žó eftir aš breytast. Skśmurinn geršist djarfari, vakti ašra netbśa fjótt til andsvara og hefur nś aš lķkum fengiš į sig stimpi, ef ekki marga slķka fyrir sérvisku og kreddufestu. 'Sic transit gloria mundi!

Ritskśmurinn leiddist sķšan śt ķ žaš, aš fara aš tjį sig į sķšu žar sem rętt var um Borgarlķnu og fęršist nś fjör ķ leikinn. Nś skyldi sżna, aš hér rķkti vķšsżniš og rökhyggjan og enginn skortur skyldi vera į uppbyggjandi athugasemdum. Hmmm! Fljótlega hröklašist fuglręfillinn śt ķ horn undan athugasemdum eins og Sannašu mįl žtt", "Komdu meš heimild", "Lestu žetta" og svo framvegis. Aumingja ritskśmurinn įtti ekki nema eitt rįš, aš mynda sér skošun ķ kvelli og ybba sķšan gogg af öllum mętti mešan hann tók pólinn ķ hęšina. 

Ķ ljós kom, aš af nokkur hundruš mešlimum sķšunnar voru fįir aš tjį sig, flestir žeirra meš fast mótašar skošanir og af žeim margir sem ekki vildu ręša mįlin, ašeins lįta sķna skošun yfirgnęfa. Hęst lét žó ķ bergmįlshellinum.

Borgarlķnan er mįl, sem žróaš er hjį samtökum sveitarfélaga į höfušborgarsvęšinu. Žetta eru 6 sveitarfélög meš žaš langstęrsta, Reykjavķk ķ broddi fylkingar. Hinum 5 minni stjórna aš sögn sjįlfstęšismenn, en Reykjavķk stjórnar vinstri meirihluti undir forystu samfylkngarmannsins Dags B Eggertssonar, sem ķ žessu mįli styšst mikiš viš félaga sinn ķ borgaratjórn, Hjįlmar Sveinsson. Kynning malsins og įbyrgš lent fyrst į žessum mönnum. 

Žetta mįl er spunniš śr tveim žįttum. Sį fyrr er gamall draumur um skjólgóša borg meš mannlķf į götum og bķla ķ bakgrunni, meš latttetorg į götuhornum žar sem sólin er ekki jafn velkomin skugganum, hvar sitja lepjandi listamenn fremjandi list hver fyrir annan. Žetta var hinn fjarlęgi draumur hvers einasta ķslendings sem hafši keypt sér bķldruslu svo hann mętti komast śt į lóš sķna i śthverfi og byggt žar hśs sitt. Fyrst var flutt inn ķ hrįa steypuna, pśssaš og mįlaš og garšurinn ręktašur žar til upp var risin glęsihöll meš kartöflubeš ķ bakgaršinum og krakkana kjagandi ķ kring og aušvitaš engin tķmi fyrir drauminn. Flestir telja nś draum žennan óraunsęjan, nema hópur vinstri manna sem enn sér hann ķ hillingum og eiga nś sķna fulltrśa ķ borgarstjórn ķ žeim Degi og Hjįlmari.

Hinn žįtturinn kemur frį vaxandi umferšateppum į samgönguęšum ķ Reykjavķk sem hindrar ķbśa grannbęjanna ķ žvķ aš komast til vinnu sinnar og börn žeirra ķ aš komast til skóla. Žarna er augljóslega žörf į betri almenningssamgöngum og jafn augljóst er, aš žęr verša aš fį meira rżmi į vegum. Ķ žessum žętti speglast hin upphaflega Borgarlķnuhugmynd.

Žessir žęttir spunnust saman og śr varš hrein ógn. Allt aš 200 milljarša fjįrfesting ķ léttlest, ekki bara milli Reykjavķkur og grannbęjanna, heldur einnig innan Reykjavķkur. Žessu fylgdi breytt skipulag og žétting byggšar umhverfis breytt mannlķf kringum glęsilegar bišstöšvar lestar eša hrašvagna. Žaš fyrsta sem vakti athyglina var žó ekki žetta, heldur hinn skefjalausi glansmyndaįróšur og framsetning į tölum sem hlutu aš villa um fyrir hverjum žeim sem reyndi aš bera žęr saman, eins og  greinilega var ętlast til.

Ķ žessum upprunalegu kynningum fęddust svo umręšupunktar og slagorš sem hafa bergmįlaš į vefnum sķšan. Žar mį nefna hluti eins og aš breyta žurfi Reykjavķk śr žeirri bķlaborg sem hśn er, aš vegna Borgarlķnu muni sparast stórkostlegir fjįrmunir ķ umferšamannvirkjum eins og mislęgum gatnamótum, aš žjóšin muni af sömu įstęšu spara ógrynni fjįr meš minni bķlakaupum og žaš hafi veriš stórkostle mistök į sķnum tķma aš skipuleggja Reykjavķk sem bķlaborg.

Fyrst ķ umręšunni var auglżsingaskżrslum um Borgarlķnu skvett fram įsamt samskonar efni erlendis frį ķ löngum bunum. Allt fer žetta samt žverrandi nema bergmįliš og frį sumum sést oršiš ekkert nema bergmįl og hnjóš į žį sem eru annarrar skošunar. Žessir sķšustu hafa žó heldur oršiš minna įberandi og komiš ašrir sem eru nęgilega ósammįla til aš ręša mįlin, en nś meš sżn į fleiri sjónarmiš. Žeta er lķklega žaš sem kallast aš umręšan žroskist.

Hvaš varšar Borgarlķnuna sjįlfa, žį hefur hśn solķtiš breist. Hin dżra léttlest er ekki lengur upp į boršum og komiš er ķ ljós, aš Borgarlķnan kemur ekki alfariš ķ staš żmissa umferšamannvirkja. Hśn er smįtt og smįtt aš fęrast nęr sinni upprunalegu hógvęru hudmynd, aš flytja fólk į milli staša į hagkvęman hįtt, en žangaš er nokkur spölur enn. Žaš hins vegar, hvernig žeir félagar Dagur og Hjįlmar hafa stżrt mįlum hefur valdiš žvi, aš sennilega er töluvert erfišara fyrir okkur aš takast į viš žaš, aš hakda annarri umferš gangandi mešan viš innleišum einhvers konar Borgarlķnu nś en var fyrir 5 įrum sķšan. Sennilega veršum viš aš taka svona 3 til 5 įr ķ, aš nį stöšunni upp ķ višunandi horf og įtta okkur betur į framtķšinni.

  


Um bloggiš

Elías B Elíasson

Höfundur

Elías B Elíasson
Elías B Elíasson
Verkfręšingur
Nóv. 2018
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nżjustu myndir

  • UmferðOgTafir1
  • UmferðOgTafir1
  • ..._-5803-edit

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (18.11.): 1
  • Sl. sólarhring: 1
  • Sl. viku: 10
  • Frį upphafi: 522

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 7
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband